- nebe
- 1 nèbe prt., nebè 1. vartojama paneigiant tai, kas buvo: Jų akyse buvo nebe džiaugsmas, bet nusiminimas J.Bil. Mes nebe penkiolikmečiai bambliai, o subrendę vyrai J.Avyž. Jai dabar nebe kiaulės rūpi šerti J.Jabl. Jau nebe telyčia, ale karvė Pn. Tuoj paliks nebe teip karšta Ps. Močiute miela mano, jau aš nebe tavo Krok. Nebe laikas, mergužėle, ieškot vainikėlio (d.) Všk. Be akuliorių nematau nieko: nebe tie metai Dt. Grįžo nebe tas žmogus (pasikeitęs, ne toks, koks buvo) Grž. Žinomas tai daiktas, jog nebe vien apie medegiškus reikalus rūpinsiesi draugija A1884,1. Nebe man ten eiti Grž. Gal jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušlapusi tupi J.Bil. 2. vartojama pabrėžti paneigimui: Kai toks bjaurumas [oro], tai nebe miegas Ob. Alus pastovėjęs nebe teip ir skanus Ob. 3. negi, argi (stebintis): Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu! Šts. Nebe ji turėjo kokių senovės drabužių?! Dr. Merguitis ožką melža – nebe ana pamilš! Dr. Nebe reik atsistoti – matysi ir sėdęs[is] teatrą Dr. 4. lyg, tarsi: Ji nebe ubagė, nebe tinginė Plv. Bernų dalis nebe tai buvo, o mergaičių jokių dalių nebuvo LTR(Lš). Tenai žmogus nebe tai melnyčią buvo pastatęs An.
Dictionary of the Lithuanian Language.